BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Grįžtu namo arba kur mane rasti

2013-10-29 parašė augmante

Taigi mielieji, suprantu, kad toks staigus ir trumpas pasibuvimas blogas.lt svetainėje rodo nepastovumą ir netgi kažkokį nebrandumą, tačiau turiu kaip pasiaiškinti. Ši vieta buvo tik tam tikra prieglauda, kol buvo sutvarkyti visi techniniai nesklandumai, o dabar grįžtu iš ten kur ir pradėjau - www.studijosdanijoje.blogspot.dk
Iki kitų susitikimų,
Bučkis
Augmantė

Rodyk draugams

Savaitei praėjus

2013-10-04 parašė augmante

Savaitei praėjus

Savaitei praėjus

Turbūt reikėjo parašyti anksčiau, nes paskui greitai viskas pasimiršta, bet vakar nebuvo tam nuotaikos. O šiandien, kadangi nuotaik tragiška, tai reikia vis dėlto kažkuo užsiimti. Bet gal pirmiausia, tai kodėl mano nuotaika tokia tragiška. Ogi kaip visada, dėl materialių daykų. Po vakarienės labai užsimaniau ledų ir nuėjusi į parduotuvę ilgai rinkausi sausainius pusryčiams (kad ilgam užtektų ir būtų pigūs), tada jogurtas, ir galiausiai prie ledų. Bandžiau pradžioje žiūrėti kainas pagal kodus, bet beviltiška, tad tiesiog pagriebiau vieną, kuris kaip ir atrodė pakankamai skanus ir svarbiausia vakarietiškas, bet čia ir didžioji klaida – vakarientiškas, reiškia brangus, o apie tai nepagalvojau, tad nusipirkau ir tik tada pamačiau, kad ledų kaina kaip mano pietų ir pusės vakarienės, t.y. 6 juaniai. O tada dar reikėjo vandens, už kurį irgi atsiskaityti galima tik kortele. Žodžiu nieko nesutaupiau, nors labai stengiausi ir dar likau be rytojaus vakarienės, nes už valgį taip pat galima atsiskaityti tik kortele. O kortelės pildytojai savaitgalį atostogauja. Turbūt paklausite, kas per kortelė. O tai labai geras dalykas. Į kortelę įnešami pinigai ir paskui visose universiteto parduotuvėse, valgyklose tereikia kortelę priglausti prie skaitytuvo ir pinigai automatiškai nuskaičiuojami. Tikrai geras dalykas, nesiskundžiu, bet va savimi tai labai. Kaip sakoma skūpas du kartus moka. Ir šį kartą tikrai taip nutiko, nors ledai buvo labai skanūs.

Na o dabar po manųjų skūndų, pagaliau eilė įspūdžiams iš penktadienio kelionės. Kelionė buvo puiki. Nors iki miesto centro nusigauti autobusu užtrunka valandą, bet miesto ikona vadinamas Oriantal Pearl Tower buvo vertas to. Pastatytas tais pačiais metais, kai aš gimiau, statinys tikrai išsiskiria dydžiu ir galybe. Kažką pasakojo gidas apie pačią idėją, tačiau, nežinau ar mano prasta anglų kalba ar jo, bet suprasti sekėsi sunkiai (If you know what I mean). Ir nors pirmasis objektas plane buvo būtent šis bokštas, tačiau dėl milžiniškos eilės buvo pasiūlyta pirmiausia paplaukioti laiveliu Huangpu upe. Kruizas truko apie valandą ir visos šešiasdešimt minučių buvo praleistos fotografuojant ir fotografuojantis. Juk mes Kinijoje, reikia priimti vietinę kultūrą. Vienoje upės pusėje statiniai iškilią 2 pradžioje, kitoje to paties amžiaus pabaigoje ir 21-ojo pradžioje. Skirtumas didžiulis. Kadangi uostelis įsikūręs visai netoli norimo aplankyti bokšto tai grįžti atgal netruko ilgai, nors ir kelyje pastebėta įdomių dalykų. Pavyzdžiui laukinis vabzdžių muziejus. Kažkaip sudomino, bet įeiti tikrai nesinorėjo.

Oras buvo beviltiškas, tad ir reginys iš bokšto nusimatė ne aukščiausios kokybės. Gerai kad kinai tokie paslaugūs ir niekas neliko sulytas, nes skėčius mūsų naujieji draugai turėjo kiekvienas. Jau įėjus į bokštą eilinį kartą teko stovėti eilėje, bet tai juk įprasta. Gerai, kad liftas buvo erdvus ir nors eilė buvo nusidriekusi aplink vią bokštą, tačiau po pusvalandžio ir mes kilome į 298-ąjį aukštą. Pakilus iki 90-ojo persėdimas į kitą ir kilimas toliau. Pasiekus viršūnę (ne pačią pačiausią, bet tą, kur įleidžiami turistai) atsivėrė fantastiškas vaizdas, o rodyklės į skirtingus miestus ir atstumai iki jų leido geriau susipažinti su pačia Kinija. Aš be abejonės kaip visada į gerą vietą užsimaniau, tačiau išėjus apėjau du ratus ir vistiek pamačiau tik kelis danus. Tai šiek tiek išgasdino, tačiau kaip tik tuo metu, kai jau pradeda žmogus prisigalvoti įvairių nebūtų dalykų išlindo kinai ir su jais patraukiau dar vieną ratą, o jį beeinant sutikau Roxaną ir sužinojau kur visi. Ogi palipus šiek tiek laipteliais yra stiklinė ažvalgos aikštelė. Būtent ši vieta paliko didžiausią įspūdį, nors bijantiems aukščio nerekomenduoju. Prisidarę paveikslėlių prisiminimams nusileidome į apačią, kur mūsų laukė Kiijos istorijos muzijus. Tikrai geras muziejus, labai vaizdingas, su svaškinėmis žmonių figūromis (turbūt suprstot, kokį muziejų priminė), atkurtais miestais, bankais ir pan. Tai leido susipažinti su Kinija iš arčiau, tačiau turėjome vos pusvalandį, tad muziejus buvo tik apibėgtas. Gaila šiek tiek dėl to.

Paskutinis objektas – Cheng Huang Temple, kurio paskirties taip ir nesupratau, nes buvom tiek išbadėję kad patraukėm į pirmą restoraną. Ragavau Smelly tofu (siūlau apie juos paskaityti vikipedia), bet man visai patiko. Nors iš principo, kas man nepatinka:D Kelionė baigėsi grįžimu metro, prieš tai užsukant į H&M, nes merginoms prireikė sportinių rūbų. Tačiau, kaip netikėta, bet kainos pasirodė kaip reikiant didesnės negu Europoje, o ir žmonių nebuvo tiek daug, kiek esame įpratę matyti. Vakare dauguma išsiruošė out, bet kai kas ir liko. Tik tie likusieji puikiai girdėjo įsilinksminusių šnekas ryte, o beeinant pasiimti pieno iš šaldytuvo, netikėtai kelią pastojo skeletas, aprengtas futbolo marštinėliais. Įdomus vaizdas.

P.S Palinkėkit man sėkmės planuojant išvyką į Pekiną, nes labai noriu, nors biudžetas ne itin didelis.

Rodyk draugams

Pirmoji mokslo diena

2013-09-24 parašė augmante

9:00 val. prasidėjo pirmasis susitikimas su mokytojais. Pradėjus jiems šnekėti supratau, jog turėsim problemų, labai didelių problemų, nes kai kurių anglų kalbos lygis panašus į mano brolio, be abejo jaunesniojo, tad kaip jos ruošiasi išaiškinti savo dalyką neturiu žalio supratimo. Gavus visą informaciją paaiškėjo, jog ši savaitė dar nebus pilnai mokslų savaitė, nors ir visos dienos turės joms paskirtus užsiėmimus. Dėl to aš be galo laiminga, nes dar nieko nežinau ir visi apsilankymai centre nusimato labai įdomūs. Trečiadienį taip pat vyks vakarėlis (nelabai vakarėlis, nes vyks vidurdienį, bet supratot apie ką aš) su kiniškais šokiais, dainomis, valgiu ir gėrimais. Neblogai ar ne? O šiandien dar turas po miestelį ir kelionė į IKEA, taip teisingai IKEA, kuri pasirodo įsikūrusi visai prie pat mūsų.

Vienintelė problema tai bankomatai, nes kur šiandien buvo bandyta, niekur kortelės neskaitė, nors ant ekranėlio ir buvo parašyta, jog priimamos ir Visa electron. Tačiau tai problema ne tik man, daug kam, nes neskaito net ir normalios Visa kortelės. Bet tikiuosi, jog viskas bus išspręsta vienokiu ar kitokiu būdu.

Rodyk draugams

Trečioji diena arba lankant atrakcionų parką

2013-09-21 parašė augmante

Trečiosios dienos rytas

Na štai ir išaušo rytas, jau su įprastu miego ritmu ir jausmu, jog pailsėta.

Vakar buvo labai labai ilga diena, kuri prasidėjo dar šeštą ryto, ir septinta jau mes buvome kelyje į atrakcionų parką Happy Valley. Nenoriu girtis, bet turbūt nauja metro linija buvo atidaryta mūsų garbei, ns būtent šiandien ji pradėjo veikti. Dėl galimybės pasiekti daug svarbių objektų be įkyrių taksi buvome labai laimingi. Atvykę į stotelę Lushan, kuri yra nauja ir būtent ja baigiasi 11 metro linija, pirmiausia nusipirkome transporto kortelę, kuria galima naudotis tiek autobusuose, tiek traukiniuose, tiek metro ir netgi taksi. Viskas labai modernizuota ir norint patekti į vidų reikia praeiti daiktų patikrą, tada užkarda, ir mes jau metro. Paprasta ar ne? Vienintelis sunkumas, kuris man iškilo, naudojantis metro, tai suprasti kur tau reikia važiuoti, t.y. kuria kryptimi, nes atrodo atvažiavai ta puse, tai grįžti turi kita, bet nei pro kur. Tad norint nepasiklysti reikia gerai išstudijuoti metro žemėlapį.

Pakeitę 11 liniją į 9 ir dar pavažiavę autobusu, praminėme laiminguoju, nes veža į laimingus laukus, pasiekėme kelionės tikslą – atrakcionų parką.

Įėjimo bilietas 200 juanių ir tai, manau, yra pakankamai brangu, bet ko nepadarysi norėdamas geriau susipažinti su susirinkusiais.

Pats parkas atrodo kaip ir visi atrakcionų parkai, daug įvairių atrakcionų, pradedant karusele su poniais baigiant užkilimu į 100 m aukštį ir per 3,6 s. nusileidima iki pačios apačios. Visko išbandžiau, nors iš kitos pusės ne tiek ir daug. Pradžia buvo gera ir netgi valandos su puse laukimas prie medinių amerikietiškų kalnelių atpirko patirtą jausmą, nors dėl greičio akys taip ašarojo, kad negalėjau nieko įžiūrėti. Paskui patraukėme prie kalniukų su vandeniu. Dėl vandens teko pirkti lietpalčius, bet būtent šį atrakcioną galėčiau pavadinti geriausiu.

Taip, pripažinsiu, jog parkas labai kičinis, bet turbūt tokia jau ta Kinija, su krūva pokemonų, pigių žaislų ir spalvingų skulptūrų. Beje tenai pat apsilankiau ir kinų vaidinime apie Shanghai bund. Tai labai garsi istorija, kaip man tai paaiškino kinė, ir patys efektai, kuriuos naudojo aktoriai, buvo iš tiesų įspūdingi. Pasijaučiau tarsi būtų filmuojamas Džekio Čeno filmas. Lipimas stogais, bombos, karate, kritimas ir viskas dar paryškinta hiperbolizuotais garsais. Bet buvo įdomu pasižiūrėti kaip viskas vyksta, o ypač, kaip į tai reaguoja kinai.

Ketvirtą valandą buvo paskirta susitikimo vieta ir tuo metu aš jau buvau be proto pavargus, negėrusi ir nevalgiusi, tad vieno ko norėjosi tai kuo greičiau grįžti į bendrabutį. Bet čia juk Šanchajus, tad grįžimas namo užsitesė iki beveik dviejų valandų, bet kaip gera buvo grįžus. Fantastiškas jausmas. Iš karto nulėkiau iki parduotuvės ir nusipirku kažko užkrimsti. Kadangi valgykla jau tuo metu nedirba teko prigriebti greitai paruošiamą sriubą su kažkuo. Rinkausi iš paveikslėlio ir sumokėjau 3,5. Beje dėl ryškaus daržovių trūkumo neiškenčiau nenusipirkusi pomidorų. 5,6 už keturis didelius pomidorus, maždaug apie kilogramą. Beje apie makaronus – sriubą, gyvenime nebuvau valgiusi tokio aštraus valgio, bet pati kalta. Aš aišku kaip parodyta ant pakelio susipyliau visus tris pakelius į indą ir užpyliau karštu vandeniu, nesvarbu jog aitriųjų pipirų maišelis buvo tokio dydžio kaip dėčiau gamindama visai šeimai, bet buvau tokia išalkusi, jog net ir aštrumas nenuvijo mano alkio jausmo. Iš kitos pusės gerai, nes, spėju, išvariau visas kvarabas iš savęs, kurių tarsi buvo užsilikę dar nuo kelionės. Paskutinis tikslas buvo bilbioteka ir pokalbis su šeima, tačiau jis per ilgai neužsitęsė, nes pirma: biblioteka dirba iki 20:00 val., antra: šnekėjau jau beveik miegodama.

Rodyk draugams

Labas pasauli!

2013-09-19 parašė augmante

Labas Pasauli, nors gal daugiau Lietuva, bet who cares:) Sveikinuosi su jumis, mieli skaitytojai, iš Kinijos, o jeigu tiksliau tai iš didžiausio Kinijos miesto - Šanchajaus.

Tad pradėkim viską nuo pradžių. Laikas atsilieka keliomis savaitėmis, bet tikiuosi, jog jeigu užimtumas nepasikeis, tai tuoj susivienodinsim….

Pirmoji diena

Taigi pirmieji įspūdžiai iš Kinijos. Iš tiesų kol kas nieko daug kaip ir nemačiau. Lėktuvą pakeitė taksi, už kurį vistiek sumokejau per daug, nors ir buvau pasiryžusi derėtis iki gyvos galvos. Kelionė iš oro uosto į universiteto miestelį nebuvo kažkuo ypatinga: senas taksi, didelis greitis, daug tiltų, menančių senus laikus (čia tikiuosi suprasite mano juoką, nes neabejoju, kad minėtiems statiniams nedaugiau nei dvidešimt metų, bet atrodo labai seni, tas pats ir universiteto miestelyje. Statyta vėlgi prieš tuos pačius dvidešimt metų, bet viskas atrodo, kaip čia gražiau pasakius. Na tiesiog apgriuvę, nešvaru. Nors negaliu niekuo per daug skųstis, nes kaip atrodo bendrabučiai Lietuvoje taip pat neturiu žalio supratimo. Labai galima dalykas, jog viskas labai panašu, tačiau gal bent jau statybos tėvynėje vykdytos, bent pora dešimtmečių prieš atgaunant nepriklausomybę.

Beje apie patį skrydį. Tikrai viskas puikiai, antklodėlės kiekvienam ir naujos, kartu duodamos ir pagalvės. Tačiau salone man asmeniškai buvo taip karšta, kad pledo net ir neprireikė. Per kelionę spėjau pažiūrėti vieną filmą, vėliau stebėjau, skrydžio maršrutą, galiausiai mano kompiuteriukas sugedo ir vienintelis dalykas kurį galėjau žiūrti ir buvo kryptis, kurią judame ir miestai, kuriuos aplenkiame. Nors tame yra ir privalumų Pvz: pasižiūrėjau, kad skridome per Novosibirską, ir kitus miestus, gerai žinomus iš istorijos pamokų, ir skaudžios ten apsilankiusių lietuvių lemties. Gerai, kad su lėktuvu viskas buvo gerai ir ten neteko pabuvoti. Kadangi skridau iš Helsinkio ir kelionė truko 9 valandas, tai ir valgiai buvo dveji. Vakarienė (pasirinkimas vištiena arba makaronai) ir pusryčiai (omletas su špinatais). Kai dabar rašau, skamba, kaip ir skaniai, bet iš tiesų maistas buvo labai nekoks, bet ko norėti, gi ne Verslo klase skridau. Nors esu kažkada skaičiusi, jog maistas lėtuve kitokio skonio negu žemėje, dėl ktiokios palinkos ir slėgio ir visų kitų jėgų supančių mus. Tai jos sugeba padaryti maistą tokį nekokį:D. Išlipusi iš lėktuvo ilgai ilgai ėjau kilimine danga išklotu keliu, kol galiausiai pasiekiau pasų kontrolę. Užpildžiusi kelionės atvykimo kortelę ir padavusi pasą, buvau praleista, šį kartą į bagažo atidavimo patalpą, vėlgi labai labai didelę. Viskas su šiuo reikalu laimingai, lagaminas sėkmingai atkeliavo ir kaip ir nieko kol kas nepasigedau. Išsikeičiau šiek tiek pinigų ir išėjau į atvykimo salę. O ten jau prasidėjo. Pradžioje prisistatė vyriškis Informacija. Aš dar jo perklausiau ar nesate taksi vairuotojas, bet jis užtikrino, kad tikrai ne. Kadangi bijojau, jog gali nepakati pinigų susimokėti už nuomą ir panašius reikalus tai dar šiek tiek išsikeičiau bankomate ir buvau palydėta prie taksi. Šį kartą jie neprasisuko taip lengvai. Kai išgirdau 300 juanių kainą iš karto pasakiau ne ir kažkaip legvai pasprukau, antroji vieta buvo taksi aišktelė, ten irgi iš karto pribėgo vyrukas ir pasiūlė nuvežti, šį kartą jau tik už 250, bet aš ir toliau nenusileidau, nes žinojau, kad kaina turi būti maždaug 100, tada kaina krito iki poros šimtinių, aš toliau nenusiliedau, iki 160 ir mano galutinio 150, dėl kurio dabar labia gailiuosi, nes galėjau mokėti tik 100. Na, bet mokomės, ir tikiuosi, jog po ketvirčio metų praleistų šioje šalyje, jau nebebūsiu tokia lengvai perkalbama.

Išlipusi iš taksi šiek tiek išsigandau, nes nieko nežinojau, o šeštadienis…. Tačiau manęs laukė kursiokai Roxana su Vlad’u. Jiems likau skolinga, nes turbūt laukė vargšiukai, bent pora valandų. Su jų pagalba nukeliavome iki bendrabučio, vėliau apsilankiau parduotuvėje. Be abejonės iš karto paaiškėjo, kad normalių produktų, tokių, kaip sūris ar jogurtas, teks važiuoti ieškoti arčiau link centro, Na ir išsikrovus daiktus pajudėjome į valgyklą. Ir aš valgiau, pilna burna, nes buvo skanu. Man tikrai patiko. Pasiėmiau baklažanų ir vištienos su daržovėmis kartu, be abejonės, su ryžiais ir dar srubą. Už viską sumokėjau vos pora litų, nors pavalgiau pilnai. Grįžus po pietų norėjsi tik vieno – miego, tad to ir ėmiausi ir pora valandų numigau. O antrą po pietų jau laukė susitikimas su kinukais dėl rytojaus kelionės į atrakcionų parką. Brangi velniškai, bet kas belieka, kai visi važiuoja. Teks pakeisti dvi metro linijas ir dvejus autobusus, bet, manau, tai tik į naudą, nes susipažinsiu su sitema ir gal vėliau galėsiu keliauti vieną, ar bent jau be kinų palydos.

Tai tiek įspūdžių. Reikia susiimti, nes karštis didelis ir sveikata nekokia, bet viskas bus gerai.

P.S Kol kas interneto kambariuose nėra, bet tikiuosi, jog pirmadienį pajungs. Beje girdėjau, jog čia yra sporto salė ir baseinas, tad būtinai reiks išbandyti….


/* Style Definitions */
table.MsoNormalTable
{mso-style-name:”Table Normal”;
mso-tstyle-rowband-size:0;
mso-tstyle-colband-size:0;
mso-style-noshow:yes;
mso-style-priority:99;
mso-style-parent:”";
mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;
mso-para-margin:0cm;
mso-para-margin-bottom:.0001pt;
mso-pagination:widow-orphan;
font-size:12.0pt;
font-family:Cambria;
mso-ascii-font-family:Cambria;
mso-ascii-theme-font:minor-latin;
mso-hansi-font-family:Cambria;
mso-hansi-theme-font:minor-latin;}

Rodyk draugams